- palaidžia
- palaidžià sf. (3b) 1. Trgn, Skrd žr. 1 palaida 2: Dabar niekur neišvažiuosi – pati palaidžià Svn. Skubėkim malkas vežt, kol palaidžià dar nesugadino kelio Jž. Dabar pati kelio palaidžià Ktk. 2. žr. 1 palaida 3: Palaidžià svieto – nebegali susivaikyt su tokiais vaikais! Slm.
Dictionary of the Lithuanian Language.